Renginiai
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Roberto Patronaičio fotografijų paroda bibliotekoje
Nuo vasario 1 d. dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką papuošė fotografo, fotomenininko Roberto Patronaičio darbų paroda. Paroda eksponuojama I-ajame aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, II-ojo aukšto foje ir Didžiojoje salėje.
Vaikystėje vasaras autorius leisdavo pas močiutę kaime, taip ir tapo gamtos vaiku ir nuo tada tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be gamtos apsupties. Gamtoje fotografas praleidžia labai daug laiko – tai jam leidžia atsipalaiduoti ir pamatyti pasaulį tarsi iš kitos pusės. Mieliausia autoriui fotografuoti gyvūnus ir paukščius, nes jie nuotraukose visada yra tokie kokie yra – tikri. Todėl fotografijos tokios gyvos, spalvingos ir išskirtinės, į jas žiūrėdamas pasijunti tarsi būtum gamtoje, išgirsti miško muziką ir verdantį gyvenimą, kurio mes dažniausiai nepastebime.
Norėdami patikusį darbą įsigyti, kreipkitės į Skaitytojų aptarnavimo skyrių.
Parodą kviečiame apžiūrėti iki vasario 29 d., darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Vasario 01 - 29 d.
09:00 - 18:00
Renginys vaikams
Ankstyvojo skaitymo valandėlė
Jurbarko viešojoje bibliotekoje Edukacijų erdvėje vyks ankstyvojo skaitymo valandėlė. Skaityti knygeles kviečiame tėvelius su pačiais mažiausiais mūsų skaitytojais, iki 3 metų amžiaus.
Skaitysime Eric Carle knygelę „Labai alkanas vikšrelis“, žaisime, lavinsime rankeles, susipažinsime su draugais, bendrausime.
Reikalinga registracija telefonu 8 680 35057
2024 Vasario 27 d.
11:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Roberto Patronaičio fotografijų paroda bibliotekoje
Nuo vasario 1 d. dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką papuošė fotografo, fotomenininko Roberto Patronaičio darbų paroda. Paroda eksponuojama I-ajame aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, II-ojo aukšto foje ir Didžiojoje salėje.
Vaikystėje vasaras autorius leisdavo pas močiutę kaime, taip ir tapo gamtos vaiku ir nuo tada tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be gamtos apsupties. Gamtoje fotografas praleidžia labai daug laiko – tai jam leidžia atsipalaiduoti ir pamatyti pasaulį tarsi iš kitos pusės. Mieliausia autoriui fotografuoti gyvūnus ir paukščius, nes jie nuotraukose visada yra tokie kokie yra – tikri. Todėl fotografijos tokios gyvos, spalvingos ir išskirtinės, į jas žiūrėdamas pasijunti tarsi būtum gamtoje, išgirsti miško muziką ir verdantį gyvenimą, kurio mes dažniausiai nepastebime.
Norėdami patikusį darbą įsigyti, kreipkitės į Skaitytojų aptarnavimo skyrių.
Parodą kviečiame apžiūrėti iki vasario 29 d., darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Vasario 01 - 29 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Roberto Patronaičio fotografijų paroda bibliotekoje
Nuo vasario 1 d. dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką papuošė fotografo, fotomenininko Roberto Patronaičio darbų paroda. Paroda eksponuojama I-ajame aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, II-ojo aukšto foje ir Didžiojoje salėje.
Vaikystėje vasaras autorius leisdavo pas močiutę kaime, taip ir tapo gamtos vaiku ir nuo tada tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be gamtos apsupties. Gamtoje fotografas praleidžia labai daug laiko – tai jam leidžia atsipalaiduoti ir pamatyti pasaulį tarsi iš kitos pusės. Mieliausia autoriui fotografuoti gyvūnus ir paukščius, nes jie nuotraukose visada yra tokie kokie yra – tikri. Todėl fotografijos tokios gyvos, spalvingos ir išskirtinės, į jas žiūrėdamas pasijunti tarsi būtum gamtoje, išgirsti miško muziką ir verdantį gyvenimą, kurio mes dažniausiai nepastebime.
Norėdami patikusį darbą įsigyti, kreipkitės į Skaitytojų aptarnavimo skyrių.
Parodą kviečiame apžiūrėti iki vasario 29 d., darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Vasario 01 - 29 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Roberto Patronaičio fotografijų paroda bibliotekoje
Nuo vasario 1 d. dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką papuošė fotografo, fotomenininko Roberto Patronaičio darbų paroda. Paroda eksponuojama I-ajame aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, II-ojo aukšto foje ir Didžiojoje salėje.
Vaikystėje vasaras autorius leisdavo pas močiutę kaime, taip ir tapo gamtos vaiku ir nuo tada tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be gamtos apsupties. Gamtoje fotografas praleidžia labai daug laiko – tai jam leidžia atsipalaiduoti ir pamatyti pasaulį tarsi iš kitos pusės. Mieliausia autoriui fotografuoti gyvūnus ir paukščius, nes jie nuotraukose visada yra tokie kokie yra – tikri. Todėl fotografijos tokios gyvos, spalvingos ir išskirtinės, į jas žiūrėdamas pasijunti tarsi būtum gamtoje, išgirsti miško muziką ir verdantį gyvenimą, kurio mes dažniausiai nepastebime.
Norėdami patikusį darbą įsigyti, kreipkitės į Skaitytojų aptarnavimo skyrių.
Parodą kviečiame apžiūrėti iki vasario 29 d., darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Vasario 01 - 29 d.
09:00 - 18:00
Pokalbiai
Rubrika „Skaitau draugui“
Kiekvieną kovo penktadienį (1, 8, 15, 23, 29 d.) Viešvilės bibliotekos internetiniame Facebook puslapyje bus transliuojami garsiniai skaitymai „Skaitau draugui“. Bibliotekininkė Vilija Platonovienė skaito pasakas jums ir savo geriausiam draugui Rufui.
2024 Kovo 01 d.
10:00 - 11:00
Knygos pristatymas
Knygų „Debesų žuvys” ir „Šordinas” pristatymas
Kovo 1 d. 12.30 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eržvilko padalinyje vyks knygų „Debesų žuvys” ir „Šordinas” pristatymas. Dalyvauja autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius Kęstutis Macijauskas ir Jurbarko K. Glinskio teatro aktorius Vytautas Bacevičius.
2024 Kovo 01 d.
12:30 - 13:30
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Renginys
Renginys „ Visi į jomarką“
2024 m. kovo 3 d. 11 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos VSeredžiaus padalinyje vyks renginys „ Visi į jomarką“.
2024 Kovo 03 d.
11:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
stovykla
Detektyvinių knygų paroda vaikams
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama detektyvinių knygų paroda. Mažieji skaitytojai gali išsirinkti iš įvairiausių slaptų istorijų sau labiausiai patikusią knygelę.
Prie Jurbarko bibliotekos veikia knygomatas - nauja paslauga , kur knygas užsisakęs per https://ibiblioteka.lt/metis/ ir pasirinkęs atsiimti iš knygomato, užsisakytus leidinius galėsi pasiimti bet kuriuos tau patogiu laiku 24/7.
2024 Vasario 13 d. 09:00 - Kovo
04 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Knygos pristatymas
Knygų „Debesų žuvys“ ir „Šordinas“ pristatymas
2024 m. kovo 5 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pilies I padalinyje Kęstutis Macijauskas pristatys savo kūrybos knygas „Debesų žuvys“ ir „Šordinas“. Renginyje dalyvaus Jurbarko K.Glinskio teatro aktorius Vytautas Bacevičius.
2024 Kovo 05 d.
14:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Renginys
Rajoninis renginys – viktorina „Įdomioji lietuvių kalba“
2024 m. kovo 7 d. 12 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks rajoninis renginys – viktorina „Įdomioji lietuvių kalba“, skirta Lietuvių kalbos dienoms.
Renginyje dalyvaus 9-12 (I–IV) klasių mokinių komandos iš Jurbarko rajono švietimo įstaigų. Viktorinos metu, mokiniai dirbdami kartu stiprins komandinės veiklos įgūdžius, tobulins bendradarbiavimo kompetenciją.
Renginio tikslas – saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą, akcentuoti jos išsaugojimo svarbą.
Pagrindiniai renginio uždaviniai: stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, skatinti didžiavimąsi lietuvių kalba, stiprinant tapatybę per kalbą.
Renginio organizatoriai: Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Renginio partneris – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius,
Renginio nuostatai
2024 Kovo 07 d.
12:00 - 13:00
Protų mūšis
Protmūšis jaunimui „Kalbu. Skaitau. Žinau.“
2024 m. kovo 7 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pilies I padalinyje vyks protmūšis jaunimui „Kalbu. Skaitau. Žinau“, skirtas Lietuvių kalbos dienai . Jaunimas pasiskirstę komandomis atliks įvairias užduotis susijusias su lietuvių kalba.
2024 Kovo 07 d.
14:00 - 14:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
Edukacija
Iniciatyva „Nuotaikinga biblioteka“
2024 m. kovo 8 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viešvilės padalinyje vyks „Nuotaikingos bibliotekos“ kūrybinės dirbtuvėlės „Dirbam ir nenuobodžiaujam“.
2024 Kovo 08 d.
14:00 - 15:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
viktorina
Viktorina „ Ar pažįsti savo kraštą?“
2024 m. kovo 12 d. 11.30 val. , Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiaus padalinyje vyks viktorina „ Ar pažįsti savo kraštą?“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.
2024 Kovo 12 d.
11:30 - 12:30
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Parodos eksponavimas
Spaudinių paroda „Kovo 11 d.“
Kovo 6-13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyjebus eksponuojama spaudinių paroda, skirta Kovo 11 d. atminti.
2024 Kovo 06 - 13 d.
11:00 - 00:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Vaikų darbų paroda „Tėvynė“
Nuo vasario 15 d. iki kovo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Respublikinio vaikų darbų paroda „Tėvynė“.
Konkursą kuruoja Jurbarko naujamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojos Jūratė Gavėnienė ir Ingrida Naujokaitienė. Organizatoriai sulaukė apie 250 darbų. Dalyvavo ugdytiniai iš Raseinių, Utenos, Šilutės, Klaipėdos, Kėdainių, Biržų, Palangos, Varėnos, Seredžiaus, Anykščių, Kelmės, mūsų miesto ir rajono mokyklų ir darželių. Parodai sudaryta rajono vertinimo komisija atrinko 70 darbų. Darbų atlikimo technika labai įvairi: dailė, konstravimas, siuvinėjimas, kulinarija, ir tiesiog, pasitelkus buitines priemones, žaislus, sudėstytas žodis – TĖVYNĖ. Yra darbų, kuriuose šis žodis yra užkoduotas.
Darbų paroda bus eksponuojama iki kovo 13 d.
2024 Vasario 15 d. 09:00 - Kovo
13 d. 11:00
viktorina
Viktorina vaikams apie Lietuvą
Kovo 14 d. 17 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių padalinyje vyks viktorina vaikams apie Lietuvą.
2024 Kovo 14 d.
17:00 - 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Renginys
NACIONALINIS DIKTANTAS
2024 m. kovo 15 d. 11 val . (penktadienį) lietuvių kalbos mylėtojai kviečiami dalyvauti
Nacionaliniame diktante, kuris bus rašomas Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vilniaus g. 2, Jurbarkas), antro aukšto kompiuterių salėje. Nacionalinis diktantas bus transliuojamas per LRT Radiją.
Visa informacija apie projektą:
www.diktantas.lt
NACIONALINIS DIKTANTAS | Klausyk ir rašyk kovo 15 d. 11:00 val. (lrt.lt)
2024 Kovo 15 d.
11:00 - 12:00
Iniciatyva
Nacionalinis diktantas
2 024 m. kovo 15 d. (penktadienį) 11 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eržvilko padalinyje bus rašomas Nacionalinis diktantas.
Daugiau informacijos rasite ČIA
2024 Kovo 15 d.
11:00 - 12:00
Iniciatyva
Nacionalinis diktantas
2024 m. kovo 15 d. 11 val . (penktadienį) lietuvių kalbos mylėtojai kviečiami dalyvauti Nacionaliniame diktante, kuris bus rašomas Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rotulių padalinyje.
Nacionalinis diktantas bus transliuojamas per LRT Radiją.
Visa informacija apie projektą:
www.diktantas.lt
NACIONALINIS DIKTANTAS | Klausyk ir rašyk kovo 15 d. 11:00 val. (lrt.lt)
2024 Kovo 15 d.
11:00 - 12:00
Iniciatyva
Nacionalinis diktantas
2024 m. kovo 15 d. 11 val . (penktadienį) lietuvių kalbos mylėtojus kvieęiame rašyti Nacionalinį diktantą.
Nacionaliniame diktante, kuris bus rašomas Jurbarko rajono savivaldybės viešojosios bibliotekos Pilies I padalinyje. Nacionalinis diktantas bus transliuojamas per LRT Radiją.
Visa informacija apie projektą:
www.diktantas.lt
NACIONALINIS DIKTANTAS | Klausyk ir rašyk kovo 15 d. 11:00 val. (lrt.lt)
2024 Kovo 15 d.
11:00 - 12:00
Renginys
Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimas
Kovo 15 d. – Lietuvos žydų gelbėtojų diena.
Kviečiame paminėti šią dieną 15.30 val pagerbiant žydų gelbėtojus prie Sinagogų aikštės memorialo (Kauno g. 64), vėliau 16.00 val. žiūrint dokumentinį filmą „Vilties etiudas“. Filmas pasakoja apie prieškaryje gyvenusią Kaune, dailininkę, knygų prekybininkę, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoją Helena Holzman (Helene Holzman) vokiečių okupacijos metais tapusia Kauno geto įvykių liudininke. Filmui panaudota daug foto ir vaizdo dokumentinės medžiagos, atspindinčios prieškarinio ir vokiečių okupacijos metų Kauno gyvenimą.
2024 Kovo 15 d.
15:30 - 17:00
Kino filmas
Dokumentinis filmas „Vilties etiudas“
Kovo 15 d. 16.00 val. rodomas dokumentinis filmas „Vilties etiudas“.
Tai filmas apie prieškaryje Kaune gyvenusią dailininkę, knygų prekybininkę, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoją Heleną Holcman, vokiečių okupacijos metais tapusią Kauno geto įvykių liudininke. 1941 metų birželį per pogromus Kaune visiems laikams dingo Helenos Holcman vyras– knygyno "Pribačis" savininkas Maksas Holcmanas. Šiek tiek vėliau buvo suimta, kurį laiką kalinta kalėjime, vėliau IX forte sušaudyta vyresnioji Helenos Holcman duktė devyniolikmetė Marija, Kauno ligoninėje lankydavusi sužeistus vokiečių kareivius ir su jais diskutuodavusi apie taiką. Po šios baisios netekties Helena Holcman įveikė savo neviltį ir pasiryžo išgelbėti ne tik savo jaunesniąją dukterį Margaritą, bet ir kiek įmanoma daugiau žmonių, pirmiausia, vaikų iš Kauno geto, atsidūrusių mirtiname pavojuje. Bebaimių, pasiaukojančių moterų: Helenos Holcman, jos dukters Margaritos, Natalijos Fugalevičiūtės, Natalijos Jegorovos ir Lidijos Golubovienės, išgelbėtas vaikas– Fruma Vitkinaitė Kučinskienė visam gyvenimui susiejo savo likimą su šiomis moterimis, o po karo, paaiškėjus, kad Frumos tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą, Frumą įsidukrino Helena Holcman. Karo baisumus dokumentiniame filme prisimena šių įvykių liudininkės– šiuo metu Giesene (Vokietija) gyvenanti Helenos Holcman dukra Margarita ir jos išgelbėtoji Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė, gyvenanti Kaune. Filme panaudota daug foto ir vaizdo dokumentinės medžiagos, atspindinčios prieškario ir vokiečių okupacijos metų Kauno gyvenimą.
2024 Kovo 15 d.
16:00 - 17:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Popietė „Seredžiaus krašto knygnešiai“
Kovo 19 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje vyks popietė „Seredžiaus krašto knygnešiai“, skirta knygnešio dienai.
2024 Kovo 19 d.
14:00 - 15:00
Knygos pristatymas
Živilės Kropaitės-Basiulės knyga „Fainiausia pasauly močiutė“
Živilė Kropaitė-Basiulė, žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė, savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos.
Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.
Knygos.lt info
2024 Kovo 19 d.
18:00 - 19:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Kino filmas
Kino filmas „Pasaulio teisuoliai“
Tęsiasi projekto „Kultūrų festivalis“ veiklos
Bendradarbiaujant su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, 2024 m. kovo 20 d. 17:30 val., Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Viešvilės kultūros centre, bus rodomas dokumentinis kino filmas „Pasaulio teisuoliai“.
Projektas „Kultūrų festivalis“ iš dalies finansuojamas pagal Vietos veiklos grupės „Nemunas“ vietos plėtros 2016–2023 m. strategijos priemonę „Bendradarbiavimo tinklų ir savanoriškos veiklos organizavimas“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-8.
Kviečiame dalyvauti!
2024 Kovo 20 d.
17:30 - 18:30
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Renginys vaikams
Edukacija kitaip „Vabalų auksinis miestas“
2024 m. kovo 21 d. 11 val. paminėsime Pasaulinę poezijos dieną su edukacija „Vabalų auksinis miestas“ . Bibliotekoje svečiuosis Jurbarko vaikų darželis „Nykštukas“. Bibliotekininkė skaitys A. Matučio eilėraščius, o darželio ugdytiniai skaitymą pagyvins muzikos instrumentais.
2024 Kovo 21 d.
11:00 - 12:00
popietė
Popietė „Margas margutis“
2024 m. kovo 21 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Klausučių padalinyje vyks popietė skirta vaikams. Mažieji bibliotekos lankytojai susipažins su kiaušinių marginimo būdais, spalvins margučius popieriaus lape.
2024 Kovo 21 d.
14:00 - 15:00
popietė
Pasaulinei poezijos dienai skirta popietė
Popietė, skirta pasaulinei poezijos dienai. Su literatūriniu stalo žaidimu „Knygosūkis“.
2024 Kovo 21 d.
14:00 - 15:00
Kino filmas
Kino filmas „Pasaulio teisuoliai“
Tęsiasi projekto „Kultūrų festivalis“ veiklos
Bendradarbiaujant su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, 2024 m. kovo 21 d. 17:30 val., Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Smalininkų kultūros centre, bus rodomas dokumentinis kino filmas „Pasaulio teisuoliai“. Filmo autorius – Dominykas Kubilius.
Projektas „Kultūrų festivalis“ iš dalies finansuojamas pagal Vietos veiklos grupės „Nemunas“ vietos plėtros 2016–2023 m. strategijos priemonę „Bendradarbiavimo tinklų ir savanoriškos veiklos organizavimas“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-8.
Kviečiame dalyvauti!
2024 Kovo 21 d.
17:30 - 18:30
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Edukacija
Verbų gaminimo dirbtuvėlės
Prieš verbų sekmadienį, kovo 22 d. 13 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pilies I padalinyje visi norintys galės bibliotekoje susirišti sau mielą verbą.
2024 Kovo 22 d.
13:00 - 14:00
popietė
Popietė vaikams „Linksmos užduotėlės“
2024 m. kovo 22 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viešvilės padalinyje vyks iniciatyvos „Nuotaikinga biblioteka“ popietė vaikams „Linksmos užduotėlės“.
2024 Kovo 22 d.
14:00 - 15:00
Parodos pristatymas
I. Bosaitės mokinių darbų parodos atidarymas
„Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ parodos atidarymas. Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 4-6 dailės klasių mokinių (mokytoja Inesa Bosaitė) kūrybinių darbų parodos pristatymas. Koncertuos kanklių ansamblis „Smilga“.
2024 Kovo 22 d.
16:00 - 17:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Sugrįžta paukščiai“
Kovo 5-22 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūrinė paroda „Sugrįžta paukščiai“.
2024 Kovo 05 - 22 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Edukacija
Edukacija „Užeik į biblioteką-nusimargink margutį“
Kovo 25, 26, 27, 28 dienomis nuo 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Žindaičių padalinyje vyks kiaušinių marginimo vašku edukacija „Užeik į biblioteką-nusimargink margutį“.
2024 Kovo 25 d.
14:00 - 16:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Knygos pristatymas
Knygos „Šordinas“ pristatymas
Kovo 26 d. 15 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viešvilės padalinyje vyks susitikimas su rašytojumi, aktoriumi Kęstučiu Macijausku. Autorius pristatys savo naujausią knygą „Šordinas“.
2024 Kovo 26 d.
15:00 - 16:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Renginys vaikams
Kūrybinės dirbtuvėlės „Pasaką skaitau pasaką kuriu“
Kovo 27 d. 11 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks garsiniai knygos skaitymai ir kūrybinės dirbtuvėlės „Pasaką skaitau – pasaką kuriu“.
2024 Kovo 27 d.
11:00 - 12:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Edukacija
Velykinės dirbtuvėlės „Stalo dekoracija“
Kiekviena šeimininkė Velykų stalą nori papuošti kuo gražiau.
2024 m. kovo 28 d. 13 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pilies I padalinyje prieš Velykas kviečiame gamintis stalo dekoracijas iš šakelių, pirmųjų pavasario žiedų, vašku marginti kiaušinius.
2024 Kovo 28 d.
13:00 - 14:00
popietė
Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai
Kovo 7, 14, 21, 28 (ketvirtadieniais) dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Stakių padalinyje vyks Tradiciniai suaugusiųjų skaitymai, kurių metu renkasi kaimo moterys ir gieda religines giesmes, skaito skaitinius. Šie susitikimai vyksta jau aštuonerius metus.
2024 Kovo 07 - 28 d.
11:00 - 12:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Margutis – pavasarinėje puokštėje“
Nuo kovo 29 d. iki balandžio 7 dienosJurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Žindaičių padalinyje bus eksponuojama
velykinių margučių ir puokščių paroda „Margutis-pavasarinėje puokštėje“.
2024 Kovo 29 d. 12:00 - Balandžio
07 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“
Kovo 4-29 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama knygų paroda „ Rašytojui, vertėjui Juozui Paukšteliui -125“.
2024 Kovo 04 - 29 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“
Kovo 4-29 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Seredžiasu padalinyje eksponuojama literatūrinė paroda „Čia mūsų namai“, skirta Juozo Paukštelio 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
2024 Kovo 04 - 29 d.
11:30 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Margutis – pavasarinėje puokštėje“
Nuo kovo 29 d. iki balandžio 7 dienosJurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Žindaičių padalinyje bus eksponuojama
velykinių margučių ir puokščių paroda „Margutis-pavasarinėje puokštėje“.
2024 Kovo 29 d. 12:00 - Balandžio
07 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Onai Šimaitei
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama literatūrinė paroda, skirta paminėti Vilniaus universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės 130-ąsias gimimo metines.
Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „Ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“.
O. Šimaitė yra palikusi atsiminimų apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Kazį Jakubėną, rinko medžiagą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, yra išvertusi kūrinių vaikams, parašiusi knygų recenzijų. Didžioji dalis jos rašytų straipsnių yra skirta Vilniaus geto istorijai, žydų ir lietuvių santykiams. Šie straipsniai skelbti Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV spaudoje. Yra išlikę 29 O. Šimaitės dienoraščiai ir daugybė laiškų, rašytų giminėms, bičiuliams Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent šiuose dokumentuose atsiskleidžia šios neeilinės moters pasaulėjauta, dvasinė kultūra, begalinė meilė ir atsidavimas žmonėms, tikėjimas gėrio pergale, gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma virš tūkstančio O. Šimaitės laiškų.
Parodoje eksponuojami laiškai jos artimiems seniems bičiuliams S. Nėriai, Marijonai Čilvinaitei, K. Borutai, K. Jakubėnui, Vytautui Kauneckui, vėlesniam susirašinėjimo draugui Juozui Urbšiui, mylimoms seserims ir jų dukterims. Tarp eksponatų – šilti K. Borutos, lietuvio, Ispanijos pilietinio karo savanorio Andriaus Bulotos ir jo bičiulių vardu rašyti laiškai O. Šimaitei. Parodą papildo retesnės O. Šimaitės nuotraukos, siųstos laiškuose K. Jakubėnui, K. Borutai, V. Kauneckui.
2024 Vasario 26 d. 09:00 - Kovo
30 d. 18:00
Parodos eksponavimas
Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda
Nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Baltraitiškės padalinyje eksponuojama Velykinių margučių ir pavasarinių puokščių paroda.
2024 Kovo 25 d. 09:00 - Balandžio
05 d. 13:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Margutis – pavasarinėje puokštėje“
Nuo kovo 29 d. iki balandžio 7 dienosJurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Žindaičių padalinyje bus eksponuojama
velykinių margučių ir puokščių paroda „Margutis-pavasarinėje puokštėje“.
2024 Kovo 29 d. 12:00 - Balandžio
07 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tapybos darbų paroda „Grybų planeta“
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios biblitoekos vaikų literatūros skyriuje veikia Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos 3-4 dailės klasių mokinių tapybos darbų paroda „Grybų planeta“. Mokytoja Inesa Bosaitė.
2024 Kovo 06 - 31 d.
09:00 - 18:00
Literatūrinė paroda
Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines.
Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.
1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi.
Nuo 1945 m. balandžio buvo Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas.
Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu.
1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas).
J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė.
1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Savivaldybės inf.
2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio
15 d. 18:00